- tvenkti
- 1 tveñkti, -ia, -ė KBII159, K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, FrnW; Q503, R, MŽ, N, M, E, L 1. tr. J, ŠT39 stabdyti tėkmę: Upis, ežerus, jei tie jus galėjo nu kruvinų neprietelių gynioti, pradėjo tvenkti, tujau upeliai upimis, prūdai ežerais tapo S.Dauk. | prk.: Prisispaudęs prie medžio, tvenkdamas atdūsį grobstė ausimis mėtomus priešais žodžius Žem. 2. tr. daryti vandens telkinį, pildyti ką vandeniu: Tvanką tvenkti J. Jurgis tvenkinį užsimanė tvenkti rš. Sniegas sparčiai tirpo, tvenkdamas vandens klanus rš. 3. tr. statyti (užtvarą, pylimą), tverti: [Gužučiai] tvenk persėdą, varžą pin Amb. 4. tr. NdŽ tvindyti, užlieti: Pievą tvenkiù J.Balč. 5. tr. Bgt kaupti į vieną vietą: Žmogus tarytai tvenkia savyje kūrybos galias Vd. | refl.: Čiurlena upeliukas, tvenkiasi kelio provėžoje vanduo sp. Tolumoje grumėjo perkūnija, juodi debesys tvenkėsi K.Saj. Debesys tik tveñkiasi, bus lietaus Alk. Ašaros tvenkėsi sesers akyse, o paskui nebeišsilaikė, pariedėjo iš abiejų J.Balt. | prk.: Širdy kažkas kirba, tvenkiasi, bet dar nežinojo kas rš. Nerimas krūtinėsna ėmė tvenktis rš. ║ refl. impers. kauptis debesims, niauktis: Tvenkias, bus lytaus J. Šalimis tveñkės tveñkės, i nusuko į šoną tą lytų Kl. Tik jau ateis lytaus – tiek tveñkiasi, tiek tveñkiasi Bgt. Būs lytaus: tveñkas tveñkas Lkv. 6. intr. impers. N, [K], KŽ skausmingai tvinkčioti, dilgsėti (kaupiantis pūliams); tvinkti. 7. tr., intr. daug gerti, plempti: Smarkiai tveñka tas žmogelis Žd. Telias tveñkia Žrm. \ tvenkti; aptvenkti; atitvenkti; įtvenkti; ištvenkti; nutvenkti; patvenkti; pertvenkti; pratvenkti; pritvenkti; sutvenkti; užtvenkti
Dictionary of the Lithuanian Language.